Man menas yra svarbus, nes jis leidžia išreikšti jausmus, auginti vidinę laisvę ir dalintis grožiu su kitais...

Asta laikosi nuostatos, kad mokytojas turi nuolat tobulėti, būti pavyzdžiu mokiniams, o kiekvienas vaikas pamokose gali patirti sėkmę ir džiaugsmą.

Esu čia, nes man tiesiog labai patinka dirbti su vaikais. Jei tiksliau, tai ne dirbti, o augti su jais, stebėti, kalbėtis, mėgautis jų visapusišku atsiskleidimu, o per menus visa tai pasijaučia dar stipriau, juk čia ir kūrybinė išraiška, ir atsipalaidavimas, ir socioemocinis augimas, stambiosios ir smulkiosios motorikos darbas bei mokymasis per pojūčius bei patirtį. O grupelės, kur vaikai ateina su tėvais arba seneliais- išvis neapsakomas malonumas, stebėti jų darbą kartu ar šalia vienas kito, bendravimą bei bendradarbiavimą ir mėgautis tomis akimirkomis, kai stiprėja jų ryšys bei kūryboje "nusinulina" dienos krūvis. Čia - malonumas, o ne darbas.

Darbas su vaikais man suteikia daug džiaugsmo. Jų nuoširdumas, pažanga, drąsa kurti ir nesuvaidintas smalsumas įkvepia kasdien. Kartais atrodo, kad būreliuose atsiduriu kitoje – kūrybiškesnėje – dimensijoje, kurioje iš vaikų mokausi tiek pat, kiek jie iš manęs.

Dabartiniame pasaulyje, jo greityje atsiranda trūkumas lėto proceso. Keramika man yra būdas sustoti. Laikas dirbant rankomis sugrąžina į kūną, į čia ir dabar. O tai, jog galutinis rezultatas pasirodo tik po poros savaičių, priverčia pajusti laiką kitaip - atsiranda laukimas, kuris sužadina smalsumą.

Darbas su vaikais dar labiau viską įžemina. Jų kažkuom naivus bet tuo pačiu ir drąsus, jautrus eksperimentavimas primena, kad kūryba nėra sudėtinga – ji gyvena žaidime. Būdama mokytoja, kartais įvyksta nebūtinai matomi, tačiau pajuntami mainai, abipusis mokymasis, įkvėpimo dalybos :)

Stengiuosi sukurti draugišką ir ramią atmosferą, kurioje kiekvienas jaustųsi laisvas eksperimentuoti ir mokytis.
Mano siekis – įkvėpti mokinius nebijoti klaidų, o žengti kūrybos keliu kartu, turtinant savo vaizduotę. Tikiu, kad meno kalba padeda ne tik piešti, bet ir suprasti pasaulį, ir išmokti pamatyti jį kitu kampu.

Dirbant su vaikais man labai svarbu kiekviename matyti ypatingą ir vienintelį savo darbelių autorių. O kai vaikas atsiskleidžia per piešinį ir priima mano pastebėjimus, tuomet, valio, galim išmokti daugiau.